Ilgas kelias iki Switch
„Biomutant“ kelionė į „Nintendo Switch“ buvo ilga ir vingiuota. Šis veiksmo RPG debiutavo prieš beveik trejus metus, 2021 m. gegužę, o Switch versija nuolat buvo atidėliojama. Dabar „Experiment 101“ pirmasis kūrinys pagaliau pasirodė, tačiau galbūt reikėjo palaukti Switch įpėdinio.
„Biomutant“ vyksta postapokaliptiniame atvirame pasaulyje, kuriame milžiniškas Gamtos Stebuklas – Gyvybės Medis – pamažu naikinamas penkių būtybių, graužiančių jo šaknis. Žaidimą pradedate kurdami mutantą, kuris nuotykio metu gali pasirinkti išgelbėti Gyvybės Medį arba leisti pasauliui žlugti. Po įžanginio mokymo galite aplankyti įvairias gentis, išsibarsčiusias po pasaulį, prisijungti prie jų ir vykdyti užduotis, atitinkančias jų viziją. Vieni nori maro pergalės, kiti – medžio išgelbėjimo.
Iliuzinė laisvė ir monotoniškumas
Iš pradžių „Biomutant“ atrodo lankstus siužeto atžvilgiu, tačiau pasirinkimų iliuzija greitai išsisklaido. Netrukus atsidūrėme monotoniškame cikle, kartodami tas pačias užduotis pasirinktai genčiai. Jų kiekis nebūtų problema, jei jos jaustųsi naujoviškos ar pristatytų unikalius veikėjus. Vietoj pagalbos pasaulio būtybėms – tik rutina. „Biomutant“ primena ne istoriją, o nuolatinį pavedimų vykdymą, kas 2021 m. jau atrodė pasenę, o 2024 m. – dar labiau.
Žaidimas bando pateikti save kaip klasikinę pasaką su pasakotoju, bet jam trūksta gylio ir poveikio, būdingo toms istorijoms. Pasakotojas pakeičia veikėjų asmenybes ir balsus – užuot leidęs užduoties davėjui papasakoti savo istoriją, jis pats viską paaiškina, pvz., „Ši būtybė pasiklydo ir turi grįžti į gentį“. Tai atima iš pasaulio gyvybingumą ir tapatybę – jaučiasi kaip paskaita, o ne tyrinėjimas.
Klausydamiesi to paties bejausmio balso, kuris iš pradžių linksmino, bet greitai nusibodo, atlikome užduotis ir bendravome su veikėjais. Būtume mieliau matę tą laiką skirtą veikėjų balsams. Laimei, galima sumažinti pasakotojo įsikišimą, bet tai palieka žaidimą tuštoką, nes niekas neužpildo paliktos tuštumos.
Pasaulis ir kova – stiprioji pusė
Laimei, likusi „Biomutant“ dalis laikosi geriau. Atviras pasaulis platus ir įvairus – kiekviena sritis jaučiasi skirtingai. Realios infrastruktūros (keliai, pastatai) ir gamtos (miškai, kalvos) derinys yra vienas iš akcentų. Prie to prisideda įspūdingi priešų ir būtybių dizainai, atitinkantys žaidimo pasakų estetiką. Nuolat atrasdavome unikalius priešus.
Kova su jais – tikras malonumas ir stipriausia „Biomutant“ dalis. Kurdamas mutantą pradžioje renkiesi klasę ir ginklus, o žaisdamas randi daugybę įrangos, leidžiančios formuoti veikėją pagal savo norą. Skirtingai nei siužete, kovos pasirinkimai iš esmės keičia žaidimo stilių. Pradėjome su pistoletu ir paprastu ginklu, bet vėliau galėjome kovoti tik nuotoliniais ginklais arba naudoti mišrią įgūdžių, galių ir ginklų kombinaciją. Kova buvo smagiausia dalis, padėjusi pakelti nuobodų tyrinėjimą ir užduotis.
Greitas perjungimas tarp šokinėjimo, šaudymo, nuotolinių gebėjimų ir artimos kovos jaučiasi puikiai, o statistikos gerinimas leidžia stiprinti mutanto stilių. Pasirinkimų gausa užtikrina, kad „Biomutant“ galima žaisti kelis kartus visiškai kitaip.
Switch versijos trūkumai
Tačiau Switch portas gali atbaidyti nuo pakartotinio žaidimo. Žaidimas veikė stabiliai, be didelių strigimų ar kadrų kritimų, bet vizualiai atrodo prastai. Pasaulis drumstas dėl žemos tekstūrų kokybės, riboto matomumo ir prastų veikėjų modelių – tai pastebima tiek rankiniame, tiek prijungtame režime. Palyginti su kitais RPG, puikiai perkeltais į Switch, „Biomutant“ vizualiai nuvilia.
Išvada
„Biomutant“ turi tvirtą pagrindą – unikalius priešus, ginklų įvairovę ir lanksčią kovą – bet erzina pasakotojas, monotoniška istorija ir pasikartojančios užduotys. Pridėkite prastą vizualinę kokybę, ir kyla klausimas, ar žaidimas neturėjo laukti kitos Nintendo konsolės. Žaidimo eiga gera, bet Switch versija atrodo skubota ir nešlifuota.
Tvirtas pagrindas su puikia kova, bet silpna istorija ir prasta Switch grafika.
Privalumai:
- Puiki kova ir žaidimo eiga
- Įvairus atviras pasaulis su unikaliais priešais
- Daug pasirinkimų kuriant veikėją
- Stabilus veikimas, mažai kadrų kritimų
Trūkumai:
- Silpna istorija ir nuobodžios užduotys
- Erzinantis pasakotojas
- Neišnaudotas veikėjų ir genčių potencialas
- Prasta vizualinė kokybė abiem režimais