„Black Myth: Wukong“ apžvalga – Bosų mūšių šventė su techniniais trūkumais
„Black Myth: Wukong“ iš esmės yra žaidimas apie bosų kovas. Įtemptos, dinamiškos dvikovos vienu metu stebina, o kitą – gali priversti trenkti valdiklį į žemę. Tai sudėtingas veiksmo žaidimas, kuriame nuolat kaunatės su vis pavojingesniais priešais be jokių lengvinančių nustatymų. Tai gali atbaidyti kai kuriuos žaidėjus, tačiau jei įsitrauksite į unikalų lazdos pagrindu sukurtą kovos stilių, būsite apdovanoti reginiu, kokį retai pamatysite už „Final Fantasy 16“ ar „God of War Ragnarok“ ribų.
Struktūra ir pasaulis
Struktūriškai „Wukong“ – tradicinis Soulslike. Yra šventovės, į kurias grįžtate po mirties, skirtos bosų arenos ir linijinis lygio dizainas, nukreipiantis jus į kitą mūšį. Tyrinėjimas minimalus – vėlesni lygiai šiek tiek erdvesni, bet paslapčių reta, o dažnos nematomos sienos, turint omenyje grafikos kokybę, erzina.
„Wukong“ silpniausias tarp bosų susidūrimų. Žaidimui nereikia „Elden Ring“ stiliaus tyrinėjimo, bet gražūs vaizdai ir retos šalutinės užduotys (dažnai išsprendžiamos netoliese) nepateisina dizaino. Blogiausiu atveju pasaulis jaučiasi dirbtinis – takų serija, skirta tik užpildyti tarpą tarp kovų.
Tačiau pertraukos tarp bosų reikalingos. Pagrindiniai mūšiai – intensyvūs ir vis įspūdingesni. Jie yra žaidimo širdis: dažni, įvairūs ir meistriškai sukurti, siūlantys nesibaigiančią priešų virtinę, kurią reikia įveikti.
Mitologija ir siužetas
„Wukong“ priešai kilę iš kinų mitologijos, o žaidimas remiasi XVI a. romanu „Kelionė į Vakarus“. Titulinis Wukong – beždžionė, tapusi beveik dievu – žaidimo pradžioje nužudomas, o jūs valdote bevardį beždžionių herojų, ieškantį jo relikvijų.
Siužetas geriau atsiskleidžia pažinus Kinijos legendas. Be šių žinių jis gali pasirodyti padrikas ir eteriškas – vos sujungiantis šešis žaidimo skyrius. Vis dėlto pasakiškas rašymo stilius ir dialogai suteikia žavesio ir vientisumo.
Kova – širdis ir siela
„Wukong“ nesiekia gilintis į istoriją – jis nori, kad daužytumėte demonus lazda, ir tai daro puikiai. Kova balansuoja tarp Soulslike (puolimas, atsitraukimas, kartojimas) ir veiksmo stiliaus su kombinacijomis bei specialiomis galiomis. Ši mišrainė kartais atrodo neapsisprendusi, bet laikui bėgant tobulėja dėl gausių įgūdžių, burtų ir transformacijų, kurios mūšiuose žiba.
Pirmas 10-15 valandų kovos įrankiai riboti, ir tik vėliau atrakinamos esminės galimybės. Žaidimas netampa lengvesnis, bet platus arsenalas leidžia pereiti nuo atsargumo prie agresyvesnio stiliaus, kas sukuria augimo pojūtį.
Techniniai iššūkiai
Kai kova „susiklijuoja“, tai puikus veiksmo žaidimas, tačiau PS5 optimizacija nuvilia. „Performance“ režimas, žadantis 60 FPS, remiasi netikslia kadrų generacija – realiai tai 30 FPS, maskuojami kaip 60. Tai sukelia vėlavimą, jaučiamą vengiant smūgių ar jungiant kombinacijas. Ne visiška katastrofa, bet mirtis dėl technikos, o ne įgūdžių trūkumo, erzina. Tikimės „Game Science“ pataisymų.
Aukštesnė rezoliucija taip pat praverstų – 1080p riboja stulbinančią meno kryptį. Vizualiai „Wukong“ pribloškia: priešai ir bosai – animacijos šedevrai, o meninis stilius išlaiko žaidimą traukiantį.
Išvada
„Black Myth: Wukong“ kova ilgainiui atsiskleidžia kaip viena kūrybiškiausių PS5 patirčių. Bosų mūšiai – įspūdingi ir įsimintini, paremti nuostabiu menu. Vis dėlto ribotas lygio dizainas ir techniniai trūkumai stabdo potencialą. Kai žaidimas žiba, tai tikra beždžionių magija.
„Wukong“ žavi kovomis ir vizualais, bet techniniai trūkumai ir lėtas startas riboja jo potencialą. Vis dėlto tai unikali patirtis.
Pliusai:
- Vis geresnė kova
- Kūrybiškos mechanikos
- Įspūdingi bosų mūšiai
- Nuostabi meno kryptis
- Stulbinantys priešų dizainai
Minusai:
- Prasta PS5 optimizacija
- Kai kurios erdvės – tik užpildas
- Nematomos sienos erzina
- Kova ilgai „įsivažiuoja“