Call of Duty: Black Ops 6 apžvalga (PS5)

Niekas nemėgsta pasiduodančių, o praėjusių metų „Call of Duty: Modern Warfare 3“ parodė, kas nutinka, kai susiimi ir ištaisai klaidas. Kritikuotas kaip išpūstas DLC, po metų intensyvaus palaikymo žaidimas prisikėlė kaip vienas turtingiausių daugelio žaidėjų pasiūlymų serijoje.

Stebina, ką „Sledgehammer Games“ sugebėjo per 12 mėnesių – įdiegė daugybę žemėlapių, režimų ir smagių posūkių pagrindiniame FPS cikle. Tačiau „Call of Duty“ prigimtis tokia, kad visas šis darbas lieka praeityje, kai pasirodo naujas leidimas – šiemet „Treyarch“ su „Black Ops 6“. Grįžimas prie pradžių galėjo būti šio perėjimo tema, bet su puikia vieno žaidėjo kampanija, stipriu daugelio žaidėjų turiniu ir įspūdingu „Zombies“ režimu to išvengta. Tai geriausias „Call of Duty“ startas per daugelį metų.

„Treyarch“ grįžo prie alternatyvios istorijos, tęsiančios „Black Ops Cold War“ įvykius per 1991 m. Persijos įlankos karą. Unikalios temos ir aplinka suteikia kampanijai išskirtinį toną, žongliruojant tarp macho karinės akcijos ir Džeimso Bondo stiliaus šnipų trilerio. Apie aštuonias valandas trunkantis žaidimas greitai keičia stilius – nuo kazino infiltracijos iki oro uosto šturmo tanku. Poilsio mažai – išskyrus saugųjį namą tarp misijų – kampanija lekia įprastu „Call of Duty“ tempu. Ji be galo smagi ir tenkinanti.

Tikras išskirtinumas – pabaigos misijos. „Treyarch“ įveda psichologinius ir antgamtiškus elementus, įkvėptus „Doctor Who“ ar „PREY“, kurie atneša išradingą misijų dizainą. Be tradicinių šaudymo ir slaptumo misijų, žaidimas nuolat stebina netikėtais posūkiais.

Yra ir nereikalingų dalykų, pavyzdžiui, vieno žaidėjo privilegijos, primenančios prasčiausius RPG įgūdžių medžius. Už misijose rastus pinigus perkamos privilegijos tokios nereikšmingos, kad funkcija atrodo beprasmė. Saugusis namas siūlo tik kelis galvosūkius, nors kampanijos pabaigoje jis įgauna svarbos.

Labiausiai išsiskiria įvairovė. Nuo atviro pasaulio lygio su pasirenkamais tikslais iki psichologinio nardymo į traumas ar siaubo sekos be ginklų – „Black Ops 6“ nuolat stebina. Su tiek išradingumo ir kokybiško FPS veiksmo, kampanija taps viena geriausių serijoje.

call of duty: black ops 6 (ps4)

call of duty: black ops 6 (ps4)

Daugelio žaidėjų režimas

Tai tik pradžia – „Treyarch“ prie kampanijos pridėjo stiprų daugelio žaidėjų žemėlapių, režimų ir funkcijų rinkinį. Žaidimo eiga nepasikeitė, bet turinio gausa – įspūdinga.

Pirmą dieną gaunate 16 žemėlapių, per 10 režimų (daugelis su hardcore variantais) ir kelias progresijos sistemas. Galite rinktis klasikinį lygio kėlimą su sugrįžusia „Prestige“ sistema, leidžiančia 10 kartų pasiekti maksimalų rangą ir dar 1000 kartų kaip „Prestige Master“. Taip pat galite tobulinti ginklus naujiems apvalkalams (netrukus perkeliamiems į „Warzone“) ir atlikti iššūkius emblemoms bei vizitinėms kortelėms.

„Call of Duty“ veteranams tai pažįstama – „Black Ops 6“ atkartoja tą patį daugelio žaidėjų stilių, kurį serija tobulino metų metus. Žaisite „Team Deathmatch“, „Hardpoint“, „Search & Destroy“ ir naudosite tas pačias taktikas kaip pastaruosius 15 metų. Tiesa, paleidimo metu „spawn“ taškai chaotiški, o įgūdžiais paremtas parinkimas gali paversti kai kurias rungtynes kančia. Tai įprastas greitas „CoD“ chaosas, kuris arba įtraukia visam laikui, arba atstumia.

„Black Ops 6“ stebina tuo, kad siūlo tiek veiklos, jog galėtų būti vienintelis jūsų žaidimas metus – ir tai tik startas. Su „Nuketown“ žemėlapiu už kampo ir pirmuoju sezonu kitą mėnesį, „Treyarch“ pasiruošęs stiprinti jau sėkmingą pradžią.

Vienintelis dalykas, galintis sustabdyti „CoD“ veteraną, – startiniai žemėlapiai. Šiemet nėra išskirtinių, daugelis – nuobodūs ir greit pamirštami. Gal rasite kelis pakenčiamus, bet balsavimas prieš rungtynes labiau apie tai, ko vengti (pvz., „Babylon“), o ne ką žaisti. Po tiek įsimintinų „Treyarch“ žemėlapių, tai nuvilia.

Galbūt kūrėjai daugiau dėmesio skyrė „omnimovement“ sistemai, kuri keičia judėjimą ir sąveiką. Ji jaučiama visame žaidime, bet ypač daugelio žaidėjų režime, kur pakelia įgūdžių lubas. Anksčiau buvo bandoma su judėjimo naujovėmis („dolphin dive“, „mantling“), bet bėgimas iš esmės nesikeitė.

„Omnimovement“ suteikia visišką sprintų, šuolių ir pozicijų kontrolę. Galite bėgti ar šokti atgal ir į šonus, gulėdami pasukti kūną ir taikytis. Tai akivaizdu matant priešus, bet subtiliausios naudos jaučiamos sudėtingesnėse situacijose.

Pavyzdžiui, už priedangos anksčiau reikėjo fiziškai judėti aplink sieną. „Modern Warfare“ (2019) tai kiek pataisė su „mantling“, bet „Black Ops 6“ leidžia natūraliai nukreipti ginklą aplink kampą. Jaučiasi, lyg tikrai kyštelėtumėte ginklą ir galvą, o ne perkeltumėte visą kūną. Šis efektas taikomas visam judėjimui, todėl jis realistiškesnis, nebeprimena roboto 90 laipsnių kampais.

call of duty: black ops 6 (ps4)

call of duty: black ops 6 (ps4)

call of duty: black ops 6 (ps4)

call of duty: black ops 6 (ps4)

„Zombies“ režimas

„Black Ops 6“ užbaigia „Zombies“, sugrįžęs prie bangų struktūros po „Modern Warfare 3“ atviro pasaulio bandymo. Startuoja du žemėlapiai: „Liberty Falls“ – Vakarų Virdžinijos miestelis, ir „Terminus“ – salos kalėjimas.

Nesame „Zombies“ ekspertai, bet abu žemėlapiai turi savo istorijas ir tikslus, tad „Treyarch“ kooperacijos mėgėjams pateikė daug turinio. Tik norėtųsi mažiau sudėtingumo.

call of duty: black ops 6 (ps4)

call of duty: black ops 6 (ps4)

Techninė pusė

„Call of Duty“ kūrėjai taip nuosekliai pateikia puikius vaizdus ir sklandų veikimą, kad techniniai aspektai tapo smulkmena. Žaidimas atrodo nuostabiai visais režimais ir veikia stabiliai 60 kadrų per sekundę be pastebimų trukdžių. Tai įprasta serijos norma.

call of duty: black ops 6 (ps4)

call of duty: black ops 6 (ps4)

Išvada

Po „Modern Warfare 3“ starto nesėkmių „Black Ops 6“ žymi stiprų FPS giganto sugrįžimą. Vienas geriausių serijos kampanijų, turtingas daugelio žaidėjų turinys ir klasikinis „Treyarch“ „Zombies“ – žaidimas vėl pasiekė modernią viršūnę.