Indiana Jones and the Great Circle apžvalga (Xbox Series X|S)

Nuotykiai vėl turi vardą

Pastarieji du „Indiana Jones“ filmai – „Kingdom of the Crystal Skull“ ir „Dial of Destiny“ – nesugebėjo atgaivinti originalios trilogijos šlovės, tačiau „Indiana Jones and the Great Circle“ kažkokiu būdu puikiai pagauna tą kibirkštį. Žaidimas prasideda beveik kadras po kadro atkuriama „Raiders of the Lost Ark“ įžanga: Indy išsisukinėja nuo strėlių, keičia auksinį stabą ir bėga nuo milžiniško riedulio. Šis sprendimas galėjo tapti arba pigiu fanų pataikavimu, arba autentiško „Indiana Jones“ nuotykio tono nustatymu. Laimei, tai antrasis variantas. „MachineGames“ pristato ilgai lauktą, aukštai skrendantį ir nutrūktgalvišką Indianos Joneso pasakojimą, įvilktą į puikiai sukurtą pirmojo asmens veiksmo ir nuotykių žaidimą, kuris gali būti geriausias šios „Wolfenstein“ studijos darbas iki šiol – o tai, turint omenyje jos trumpą, bet turtingą istoriją, yra didelis pagyrimas.

Autentiškumas ir pagarba šaltiniui

Viena didžiausių „The Great Circle“ stiprybių – kaip tiksliai jis atkuria originalių „Indiana Jones“ filmų atmosferą ir estetiką. Panašiai kaip „Marvel’s Spider-Man“, „Batman: Arkham Asylum“ ar „Star Wars Jedi: Fallen Order“ su savo franšizėmis, šis žaidimas adaptuoja šaltinį su neįtikėtina rūpesčiu ir atsidavimu. Akivaizdu, kad tai kurtas ilgalaikių „Indiana Jones“ gerbėjų, ir bet kas, turintis bent menkiausią simpatiją šiai serijai, pajus didesnį malonumą. Nuo archeologinės paslapties ir pasaulinės kelionės iki istorinio konteksto, fašistų ir nacių, su kuriais Indy kerta kardus („MachineGames“ stiprioji sritis), nuo fizinės komedijos iki stiprių veikėjų aplink Indianą – „The Great Circle“ pataiko į visus reikiamus taškus, kurdamas tikrą „Indiana Jones“ nuotykį. O taip, Johno Williamso melodija, skambanti retkarčiais, tikrai nekenkia.

indiana jones and the great circle 2

indiana jones and the great circle 1

Troy Bakerio stebuklas

Šie pasiekimai dar įspūdingesni, nes žaidime nėra Harrisono Fordo. Indianos Joneso ir Fordo tapatybė yra neatsiejama kaip reta kuriame kitame vizualiniame kūrinyje, tačiau talentingasis Troy Bakeris atlieka stulbinantį darbą, priversdamas beveik pamiršti, kad Fordas čia nedalyvauja, net jei jo atvaizdas naudojamas. Bakeris puikiai perteikia profesoriaus charizmą, pasitikėjimą ir šmaikštumą – nuo balso iki manierų (taip, su daugybe piršto mojimų) – ir daro tai ne kaip pigi imitacija, pasiekdamas geriausią įmanomą scenarijų, kuris, tiesą sakant, turėjo būti neįmanomas.

Nors Indy neabejotinai yra žvaigždė, jį supa kiti įdomūs veikėjai. Ryškiausi – žurnalistė Gina Lombardi (Alessandra Mastronardi), puikiai papildanti Indy kaip partnerė, ir Emmerichas Vossas (Marios Gavrilis), charizmatiškas nacistų archeologas ir pagrindinis žaidimo antagonistas, traukiantis dėmesį kiekvienoje scenoje. Stiprus veikėjų ansamblis, aštrus rašymas ir kinematografiškas „MachineGames“ pasakojimas užtikrina nuolat įtraukiančią istoriją.

indiana jones and the great circle

indiana jones and the great circle 4

Žaidimo eiga – ne tai, ko tikitės

Žaidimo mechanikos taip pat nenusileidžia, nors „The Great Circle“ gali būti ne toks, kokio tikėjotės. Tai nėra linijinis, veiksmo kupinas žaidimas kaip „Uncharted“ ar „Tomb Raider“, nors tokių elementų yra. Taip pat tai ne „MachineGames“ įprastas šaudyklinis stilius. „The Great Circle“ smarkiai skiriasi nuo „Wolfenstein“ serijos.

Taip, žaidimas yra pirmojo asmens, ir taip, jame yra ginklų, bet tai nėra šaudyklė. „Indiana Jones and the Great Circle“ orientuojasi į tyrinėjimą, galvosūkius ir slaptumą, sukuriant unikalų derinį, primenantį senosios mokyklos nuotykių žaidimus 3D AAA formatu, su immersinio simuliatoriaus ir pusiau atviro pasaulio elementais bei chaotiška artima kova ir improvizaciniu slaptumu. Skamba eklektiškai, bet viskas susilieja darniai ir atitinka „Indiana Jones“ dvasią.

Kova ir slaptumas

Kovoje, nors pistoletas dažniausiai prieinamas (ir randami kiti ginklai), šaudymas yra paskutinė išeitis – šovinių trūksta, o žaidimas skatina ieškoti kitų sprendimų. Pagrindinis dėmesys – artimai kovai: Indy kumščiai yra pagrindinis ginklas, bet aplink rasite įvairių improvizuotų ginklų – nuo kirtiklių, vamzdžių ir kastuvų iki plaktukų, dinamito ar net milžiniškų musmušių, puodų ir keptuvių, kurie kovą paverčia komiška. Indy botagas taip pat svarbus – juo galite apsvaiginti, nuginkluoti ar pritraukti priešus.

Artima kova kartais jaučiasi nepatogiai – kaip dažnai būna pirmojo asmens žaidimuose – bet smagumas atsiskleidžia naudojant rastus daiktus. Tai ne tik improvizaciška, bet ir linksma, kas idealiai tinka „Indiana Jones“ veiksmui. Kova nėra sudėtinga – dažnai užtenka chaotiško mygtukų spaudymo net prieš dideles grupes – bet ji energinga ir maloni.

Tačiau stipriausia žaidimo dalis – slaptumas. Nors jis neprivalomas, tylus problemų sprendimas dažniausiai optimalus ir geriausiai išpildytas. Nors slaptumą lengva „apgauti“, lygiai sukurti taip, kad siūlytų daugybė kelių, o tai daro infiltraciją smagia. Slaptumo mechanikos veikia sklandžiai, o stiprus lygio dizainas pakelia patirtį į kitą lygį – tai netikėtas, bet puikiai tinkantis „Indiana Jones“ žaidimui sprendimas.

Lygio dizainas ir tyrinėjimas

Lygio dizainas išlieka stiprus visame žaidime. „The Great Circle“ derina linijines, kinematografiškas sekas su atviresnėmis, tyrinėjimui skirtomis zonomis. Cinematic dalys siūlo įtemptus momentus, o pusiau atviri žemėlapiai – nuo Vatikano šurmulio iki Egipto smėlynų ir Sukhothai džiunglių – alsuoja puikiu dizainu, šalutinėmis užduotimis, kolekciniais daiktais ir paslaptimis. Vidutinio sunkumo „Adventure“ režimu tyrinėjimas jaučiasi organiškas, padedamas diegetinių sąsajos elementų, kaip Indy žurnalas ar inventorius.

Progresija ir galvosūkiai

Progresija kiek nuvilia – knygos atrakina įgūdžius, perkamus už „Adventure Points“, bet dauguma jų jaučiasi nebūtini, nes žaidimas retai meta iššūkių, reikalaujančių daugiau nei bazinės mechanikos. Sistema atrodo kaip nereikalingas priedas.

Tuo tarpu galvosūkiai – tikras perlas. Jie gausūs ir puikiai sukurti, organiškai vedantys žaidėją per aplinkos tyrimą. Tai reta savybė, kurią „The Great Circle“ įvaldo, leisdamas jaustis tikru archeologu su fedora ir botagu.

indiana jones and the great circle 5

indiana jones and the great circle 3

Vizualai ir technika

Žaidimas vizualiai gražus, nors gal ir nenustebins, bet techniškai stabilus – su minimaliais vizualiniais trikdžiais ir sklandžiu 60 FPS veikimu. Didelių problemų beveik nėra.

Išvada

„Indiana Jones and the Great Circle“ – puikus žaidimas. Vietoj linijinio „Uncharted“ klono „MachineGames“ sukūrė savitą pirmojo asmens nuotykį, kuris šviečia savo unikalumu. Šokinėsite tarp lėktuvų sparnų, daužysite nacius keptuve, siūbuosite per bedugnes ir jausitės genialiai spręsdami archeologinius galvosūkius – būtent tai, ko tikimės iš „Indiana Jones“. Tai geriausias studijos darbas ir stipriausias „Bethesda“ žaidimas po įsigijimo „Xbox“.