Metro Awakening VR apžvalga (PS5)

Metro Awakening neabejotinai yra vienas didžiausių 2024 m. PSVR2 leidimų, tačiau tai taip pat reikšmingas posūkis „Vertigo Games“ komandai, anksčiau kūrusiai „Arizona Sunshine“ seriją. Jei zombių kapojimo linksmybės lengvai pritaikomos VR formatui, tai „Metro“ serija išsiskiria slapstymusi, šovinių skaičiavimu ir įtampos kupina atmosfera. Nors abejojome, ar kūrėjai sugebės perkelti serijos esminius bruožus į VR, jie ne tik tai padarė, bet ir pristatė vieną geriausių PSVR2 žaidimų.

Istorija ir aplinka

Veiksmas vyksta keleriais metais prieš pagrindinės serijos įvykius, o jūs įsikūnijate į Serdarą – išgyvenusįjį, pasmerktą gyventi Rusijos metro sistemoje. Mažoje bendruomenėje Serdaro žmona Yana kenčia dėl vaistų trūkumo, ją persekioja mirusio sūnaus balsas. Su pistoletu prie šono ir dujokauke ant kuprinės leidžiatės į pavojingą metro sistemą.

„Vertigo“ puikiai atkuria „Metro“ estetiką – improvizuoti būstai, apšviesti statinių ugnies gintaro spalva, sukuria niūrią atmosferą. Keliaudami matysite kraupius vaizdus: apleistas stovyklas, nusėtas žmonių palaikais, ir mutantų lizdus su radioaktyviais grybais. Viskas atrodo fantastiškai – bjauriausiu įmanomu būdu – ir persmelkta giliai neraminančios nuotaikos.

Nors vizualiai neprilygsta „Horizon Call of the Mountain“, apšvietimas suteikia Metro Awakening daug realesnį aplinkos pojūtį. Žalias grybų švytėjimas, mirgantys šviesos šaltiniai ar jūsų žibintuvėlis ant galvos – visa tai puikiai atspindi serijos nešvarų stilių, kai slapstotės nuo siaubingų monstrų ir pamišusių išgyvenusiųjų.

metro awakening vr 1

metro awakening vr

VR išskirtinumas

Visa vizualinė patirtis sujungiama meistriškai dėka „Vertigo“ įdiegtų VR funkcijų. Net smulkmenos, tokios kaip kondensato valymas nuo dujokaukės ar voratinklių deginimas žiebtuvėliu, sustiprina įsitraukimą. Sunku pranokti momentą, kai braunatės per vorų pilną zoną, tikrindami viršų ir apačią, ginklą laikydami paruoštą, o staiga milžiniškas voras šoka ant jūsų ir ropoja aplink galvą – jo kojų judesiai jaučiami per PSVR2 ausinių haptiką. Tokios akimirkos neįmanomos plokščiaekraniame formate.

Ginklai ir valdymas

Kovai su šiais padarais Metro Awakening siūlo ribotą, bet patenkinamą ginklų arsenalą. Šaudymo mechanika, perimta iš „Arizona Sunshine 2“, išlieka smagi – rankinis dėtuvės išmetimas ar šovinių įdėjimas į šautuvą visada atrodo šauniai, o PSVR2 Sense valdiklių haptika suteikia šūviams jėgos. Palyginti su „Arizona“, patobulinta galimybė laikyti ginklą už vamzdžio, kol kita ranka atlieka kitą veiksmą. Šaudymas, perkrovimas ir ginklų keitimas greitai tampa natūralūs.

Valdymas taip pat sklandus – žaidimas nenori trikdyti įsitraukimo, tad viskas daroma žaidimo pasaulyje be papildomų meniu, išskyrus pauzės ekraną (tiesa, yra įkėlimo ekranai tarp zonų). Žibintuvėlį įjungiate paspausdami valdiklį prie galvos, šautuvas kabo ant dešinio peties, kuprinę pasiekiate griebdami kairįjį petį – net šovinių tikrinimas atliekamas vizualiai, apžiūrint dėtuvę ar atitraukiant gaiduką.

Kartais netyčia griebsite kuprinę vietoj šovinių, bet apskritai Metro Awakening išvengia daugelio VR šaudyklių valdymo keblumų. Įtampos kupina, kai tykojate priešų, užmerkdami vieną akį taikydamiesi arbaletu, o šovinių trūkumas – vienas mėgstamiausių žaidimo aspektų. Serijoje tai įprasta, bet rankinis dėtuvės paėmimas iš numestų ginklų ar strėlių traukimas iš kaukolių dar labiau įtraukia.

metro awakening vr 3

metro awakening vr 5

Žaidimo eiga

Kai prasideda šaudymas, Metro Awakening sužiba veiksmu. Greitas šūvis į galvą, numesto šautuvo paėmimas ir žvilgsnis iš už priedangos – tai jaudina. Slapstymasis taip pat kelia nervus, kai mėtote butelius atitraukdami dėmesį ar slepiatės tamsoje – priešai pastebi jūsų žibintuvėlį, jei paliekate jį įjungtą. Didžiausi trūkumai – artimos kovos smūgiai, kuriuos lengva prašauti, ir kartais sunkiai nustatomi priešų žingsniai.

Sujungus mechanikas ir vizualus, kai kurios kampanijos dalys verčia širdį plakti smarkiau. Muzika kelia nerimą, apšvietimas išsiskiria, o valdymas išbyla, leidžiantis visiškai pasinerti į žaidimą.

metro awakening vr 4

metro awakening vr 2

Istorija ir jos silpnybės

Tiems, kas ieško narratyvinės patirties, čia slypi didžiausias mūsų priekaištas. Pradžia stipri – veikėjai simpatiški, o VR skirtas judesių fiksavimas įtikinamas. Istorija nenusibodo, bet kuo labiau žaidimas pasuka į antgamtiškumą – „Metro“ serijos pagrindą – tuo mažiau rūpėjo veikėjo likimas. Tai labiau susiję su tuo, kad antgamtiški elementai įsiliejo į žaidimą – teoriškai jie turėjo atnaujinti mechanikas, bet nebuvo tokie įtraukiantys kaip slapstymasis nuo banditų ar ghoulų.

Žaidimas praranda tempą artėdamas prie pabaigos. Norėjosi daugiau aplinkos įvairovės, emocinė kulminacija paliko abejingus, o šaudymo ant bėgių momentų buvo gal kiek per daug. Visgi tai nesugadino įspūdžio, nes per 10 valandų kampaniją netrūko įsimintinų akimirkų.

Techniniai aspektai

Techniškai žaidimas kelis kartus užstrigo kraunant naujas zonas, kartais užkrovus negalėjome judėti kelias sekundes, o kadrų dažnis trumpam krito 2–3 kartus. Tačiau didžiąja dalimi patirtis buvo sklandi, o šie trikdžiai reti.

Išvada

Atsiprašome, kad abejojome „Vertigo“ gebėjimais sukurti „Metro“ VR žaidimą. Olandų kūrėjai meistriškai perteikė šios kultinės serijos esmę, sustiprindami ją VR mechanikomis. Nors istorija ir aplinkos vienodumas turi trūkumų, aukštumos tokios stiprios, kad mielai žaistume dar kartą. Su vizualais, atmosfera ir valdymu, susiliejančiais į visumą, Metro Awakening yra vienas įtraukiausių VR žaidimų, kokius esame žaidę.