Mario RPG standartas sugrįžta
„Paper Mario: The Thousand-Year Door“ jau 20 metų laikomas Mario RPG etalonu. Kartu su savo N64 pirmtaku jis užfiksavo, ko gerbėjai tikėjosi iš ėjimais paremtų santechniko nuotykių – kvailo humoro, epinių kelionių, puikios kovos sistemos ir žavesio. Puristai dažnai mato originalią „GameCube“ versiją kaip „tikrojo“ Paper Mario stiliaus pabaigą – gal kiek neteisingai, nes „Super Paper Mario“ ir „The Origami King“ yra puikūs, nors ir kitokie nei pirminė formulė.
Nenuostabu, kad Switch perdirbinio paskelbimas sukėlė džiaugsmą. Net jei vertinate kitus Paper Mario žaidimus, sunku ginčytis, kad „Thousand-Year Door“ nėra vienas iš Mario viršūnių – ne tik RPG žanre, bet ir platesniame kanone. Po dviejų dešimtmečių tai vis dar tiesa, o dabar geriausias Mario RPG tapo lengviau prieinamas.
Kuo išsiskiria „Thousand-Year Door“?
Šis žaidimas pranoksta kitus Mario RPG visais aspektais. Jis išplečia pirmojo „Paper Mario“ pagrindą, siūlydamas daugiau kovos galimybių, didingesnę istoriją, kurios skyriai susiję su bendru siužetu, ir platesnį pasaulį. Rogueportas – vienas geriausių centrinių miestelių bet kuriame žaidime: pilnas abejotinų tipų, turtingas istorija ir lore, kurį žaidimas išsamiai tyrinėja. „Thousand-Year Door“ jaučiasi kaip tikras RPG su Mario prieskoniu – sulankstyti sienos kampai, paslėpti vamzdžiai, Peach ir Bowserio žaidžiami segmentai prideda žavesio ir humoro.
Siužetas išlieka toks pat kaip „GameCube“ versijoje, tik su atnaujinta lokalizacija. Viskas prasideda, kai Mario gauna lobių žemėlapį iš princesės Peach, viešinčios Rogueporte. Atvykęs jis sužino, kad Peach dingo, ir taip prasideda kelionė per Rogueporto mitus, titulines Tūkstančio metų duris ir pavojingą nuotykį renkant Kristalų žvaigždes.
Žaidimas pilnas posūkių, derindamas įspūdingumą ir kvailumą. Nuo Hooktail pasirodymo pirmajame požemyje iki linksmos detektyvinės istorijos „Excess Express“ traukinyje – jis trykšta asmenybe. Kur dar rasite Piantos mafiją, valdančią kazino, ar flirtuojančią pelę vagilę, pasiruošusią erzinti Mario? Geriausias humoro pavyzdys – Luigi, turintis savo nuotykį. Kalbėkite su juo kaskart jį sutikę – nepasigailėsite.
Kova – tikroji žvaigždė
„Thousand-Year Door“ širdis visada buvo kova, ir ji čia išlieka tokia pat kaip „GameCube“ versijoje. Mario ir vienas iš jo partnerių stoja ant scenos kovoti su priešais ėjimais paremtoje sistemoje. Laikui pagrįstos mechanikos leidžia padidinti žalą, apsisaugoti ar kontratakuoti su „superguard“. Tai tobulina „Super Mario RPG“ ir pirmojo „Paper Mario“ pagrindą, pridedant daugiau įrankių, priešų įvairovės ir partnerių lankstumo. Ženkleliai sugrįžta – vieni suteikia naujas atakas (pvz., „Power Hammer“ ar „Multibounce“), kiti stiprina sveikatą, Gėlių taškus (magiją) ar statistiką. Mario pritaikymo galimybės beribės.
Žaidžiate ir publikai – „Appeal“ komanda, tobuli smūgiai ar efektingi judesiai generuoja Žvaigždžių galią specialioms atakoms. Minia gali mesti gydančius daiktus, bet kartais X-Nautai ar Bowserio pakalikai svaido akmenis – juos galite išvaryti. Kartais jie įsiveržia į sceną, mesdami daiktus ant jūsų ar priešų. Sistema paprasta, bet kiekviena kova neįtikėtinai smagi.
Partneriai taip pat turi stipriąsias ir silpnąsias puses. Goombella, šmaikšti studentė, puikiai tinka puolimui ir gynybai, atskleisdama priešų silpnybes. Visi mėgsta Yoshi, bet ką pasakytumėte apie ką tik išsiritusį Yoshi su mohikanu ir charakteriu? Jis fiziškai stipriausias, o mygtukais valdomos komandos daro jį jėga.
Veikėjai ir pasaulis
Tai vieni geriausių Mario veikėjų – vieni tiesiog juokingi, kiti turi jaudinančias istorijas. Ypatingai išskiriame Vivian – gerbėjų numylėtinę iš Trijų Šešėlių, prisijungiančią prie Mario. Originale ji buvo nuostabi, o čia dar geresnė su atnaujinta lokalizacija. Japonų ir kitose kalbose Vivian visada buvo translytė moteris, bet anglų originale tai buvo pašalinta. Dabar ji kalba apie savo tikrosios tapatybės priėmimą – tai trumpi, bet svarbūs momentai, kurie turėjo būti nuo pradžių, ir džiaugiamės, kad Switch versijoje tai atkurta.
Pasaulis taip pat puikus, o nauji Switch vizualai atgaivina vietas kaip Boggly Woods ar Piratų įlanka. Net prie 30 kadrų per sekundę žaidimas gražus ir sklandus – kadrų kritimai pasitaikė tik porą kartų per scenas su daug veikėjų. Garso takelis visiškai perdarytas, sekant „The Origami King“ pavyzdžiu – kiekviena vieta turi unikalią kovos temos variaciją: Glitzville skamba rokiškai, Hooktail pilis – grėsmingai, o Rogueportas siūlo kelias versijas, nuo jūrų šantijos iki smuklės džigo. Naujasis garso takelis – šviežias kvėpavimas.
Patobulinimai ir trūkumai
Vietovės mažesnės nei N64 originale, o didžiausia „Thousand-Year Door“ kritika buvo atgalinis vaikščiojimas. Kai kur (pvz., 2 skyriuje) tai vis dar erzina, bet kitur (4 ir 5 skyriuose) pridėti nauji vamzdžiai ir spyruoklės palengvina kelionę. Rogueporto kanalizacijos vamzdžių centras taip pat patobulintas.
Switch versija šlifuoja smulkmenas. Partnerių įgūdžiai pasaulyje – Koops gali pasiekti jungiklius, Admiral Bobbery sprogdina sienas – dabar keičiami per „Partner Wheel“ be meniu, kas pagreitina tyrinėjimą. Nauja užuominų sistema padeda orientuotis, Ian Foomus pataria Trouble Center užduotyse, o po bosų mirties galite pradėti iš naujo be scenų – net ilgiausiam finaliniam bosui. Pridėti nauji išsaugojimo blokai, didesnis inventorius ir atrakinama meno bei garso galerija.
Visgi Trouble Center lieka problema – šalutinės užduotys atrakinamos pamažu, bet galima imtis tik vienos vienu metu, o grįžti į Rogueportą kaskart erzina. Turint žurnalą su užuominomis apie Shine Sprites ar Star Pieces, tai atrodė lengvai pataisoma. Taip pat trūksta naujo turinio – pernai „Super Mario RPG“ perdirbinys pridėjo šiek tiek daugiau ir padidino iššūkį. Grįžtantiems žaidėjams gali pritrūkti naujovių, nepaisant visų remake privalumų.
Išvada
20 metų „Paper Mario: The Thousand-Year Door“ laikomas geriausiu Mario RPG, ir Switch perdirbinys tai patvirtina. Tai fantastiškas RPG nuotykis – nesvarbu, ar esate Mario gerbėjas – su aukščiausios klasės kova, puikiu rašymu ir pataisytais trūkumais, darantis tai galutine versija. Norėtųsi daugiau turinio po kreditų, bet tai gražus ir būtinas Switch RPG.
Puikus perdirbinys su šviežiais akcentais, šiek tiek trūksta naujovių grįžtantiems žaidėjams.
Privalumai:
- Tas pats mylimas „Thousand-Year Door“
- Fantastiškas dinamiškas garso takelis
- Mažiau varginantis atgalinis vaikščiojimas
- Vis dar juokingas
- Patobulinti vizualai – malonumas akims
Trūkumai:
- Trouble Center riboja vienos užduoties ėmimą
- Mažai naujo turinio grįžtantiems žaidėjams