Phasmophobia apžvalga (PS5)

Kultinis kooperacinis siaubo žaidimas „Phasmophobia“ pagaliau pasiekė PS5. Šį žaidimą stebėjome iš tolo, pavydėdami linksmų klipų, kurie plito po debiuto PC platformoje 2020 metais. Dabar, su PSVR2 palaikymu, ar šie vaiduokliai buvo verti laukimo? Nors „Phasmophobia“ kartais erzina techniniais trūkumais, tai nuostabiai unikalus kooperacinis potyris.

Žaidimo esmė

„Phasmophobia“ tikslas – atpažinti vaiduoklius, bet suprasti šios užduoties prasmę užtrunka. Pirmą valandą tikriausiai klupinėsite po vaiduoklių namus, greitai mirsite nuo kerštingų dvasių ir juoksitės, kai draugų riksmai nutrūks per radiją. Čia būtina atkreipti dėmesį į mokomąją dalį.

Jūs – vaiduoklių medžiotojai, o jų paieška vyksta atliekant testus. Su pradiniu įrangos rinkiniu keturių žmonių komanda turi greitai nustatyti vaiduoklio buvimo vietą, naudodama termometrus, EMF skaitytuvus, UV lempas ir kameras, kad atmestų tam tikrus vaiduoklių tipus.

Iš pirmo žvilgsnio tai paprastas žaidimo ciklas – nustatote, kas persekioja vietą, šokate į furgoną ir išvažiuojate. Bet kai ciklas „užsikabina“, jis tampa galingu kooperacijos, siaubo ir detektyvinio žaidimo mišiniu.

phasmophobia 2

phasmophobia 1

Komunikacija ir strategija

Komunikacija su komanda – esminė. Naudojate artumo pokalbius ir racijas, išsiskirstote ieškoti ženklų ir fiksuoti vaiduoklio vietą – tai gali būti itin įtempta. Per pirmas penkias minutes jūsų sveikas protas dar laikosi, bet vėliau jis ima mažėti, palikdamas komandą pažeidžiamą priešiškiems vaiduokliams. Nustačius vietą, įrengiate kameras, užrašų knygeles, lazerinius rašiklius ir tikrinate UV šviesa.

Tai tarsi visa operacija, ypač jei esate furgone, stebintis vaiduoklio aktyvumą, komandos sveikatą, kamerų vaizdą ir palaikantis ryšį su viduje esančiais. Kuo giliau įsitraukiate, tuo baisiau ir smagiau darosi.

Čia atsiranda strategija. Kai kurie vaiduokliai imituoja sąlygas ar turi paslėptus efektus, tad reikia apsvarstyti turimą informaciją ir veikti atitinkamai. Žurnale rasite duomenis apie daugiau nei 20 vaiduoklių tipų. Mūsų nuotykiuose tai dažnai virsdavo komandos aptarimais, kur svarstydavome, ar turime pakankamai duomenų sprendimui.

„Phasmophobia“ lankstus – jei vaiduoklis sukelia šalčius, tai gali nutikti iškart arba po 10 minučių. Nors mechanikos darosi aiškesnės žaidžiant, lengva nepasidaro.

phasmophobia

phasmophobia 6

Siaubas ir įspūdžiai

Žaidimas nėra grafikos šedevras, bet žemos detalės vietovės su apšvietimu ir garso dizainu sukuria tikrai kraupią atmosferą. Vaiduoklių efektai – mirgančios šviesos, trumpam matomi veidai, širdį veriantys garsai – kelia nerimą. Daiktų mėtymas, šviesų junginėjimas ar radijo įjungimas visada verčia dvejoji – bėgti ar rinkti duomenis.

Jei vaiduoklis jus pagauna, pamatysite kraupią animaciją, kai jo rankos uždengia jūsų akis – tai ypač paveiku PSVR2 (apie tai vėliau). Mirus tampate vaiduokliu – negalite kalbėti, bet galite judinti daiktus, rodydami komandai kryptį. Tai būna ir juokinga, ir erzina, kai jie nesupranta jūsų ženklų.

Komandai mažėjant ir protui silpstant, siaubas stiprėja – vaiduoklis darosi agresyvesnis, o šansai jį atpažinti mažėja. Bet nesėkmė nėra pabaiga – žaidimas skatina kartoti vis sudėtingesnes vietas su geresniais įrankiais.

Progresija ir PSVR2

Užduotys atneša pinigų, kuriuos bazėje leidžiate naujiems ar patobulintiems įrankiams. Daiktai užrakinami pagal lygius, o progresija lėta – po penkių valandų atrakinome tik pirmą naują rinkinį, o aukščiausio lygio įranga reikalauja 70+ lygio.

Tai reiškia nemažą „grindą“ tiems, kas nori visko, bet abejojame, ar mūsų susidomėjimas išliks per dešimtis ar šimtus valandų, reikalingų paskutiniams daiktams. Visgi smagu, kai komanda pamažu tampa pajėgesnė.

Didžiąją dalį laiko praleidome su PSVR2, kuris smarkiai sustiprina siaubą. Laikyti žibintuvėlį rankoje tyrinėjant naują namą – nepakartojama, o pirmasis vaiduoklio rankų vaizdas privertė mus panikuoti. Deja, PSVR2 patirtį gadina nepatogus valdymas – kameros laikymas, daiktų judinimas ar durų atidarymas (amžinas galvos skausmas) būna keblūs. Galiausiai rinkomės plokščią ekraną dėl patogumo, nepaisant PSVR2 įtraukimo ir baimės stiprinimo.

Gaila, kad konsolėse trūksta balso komandų, kurios PC leidžia šaukti vaiduokliui „parodyk ženklą“. Dėl „techninių ribojimų“ šios funkcijos nėra, bet „Kinetic Games“ žada pataisą. Kol kas tai nuvilia ir mažina įsitraukimą.

phasmophobia 5

phasmophobia 3

Išvada

„Phasmophobia“ – labai pakartotinas kooperacinis potyris, meistriškai sujungiantis draugišką pramogą su mirtinais išgąsčiais. Vaiduoklių medžioklė turi gylį, o barniai, diskusijos ir riksmai su draugais daro ją ypatingą. Lėta progresija stabdo pažangą, o nepatogus PSVR2 valdymas nuvilia, bet jei ieškote unikalaus kooperacinio nuotykio, „Phasmophobia“ – vienintelis toks.