„Silent Hill“ visada buvo ir išliks laikoma viena didžiausių siaubo žaidimų franšizių, tačiau paklauskite bet kurio jaunesnio nei 20 metų žmogaus, iš kokio žaidimo kilęs Piramidės Galva, ir jie greičiausiai paminės „Dead by Daylight“, o ne legendinį antrąjį serijos įrašą. Keli prasti šalutiniai žaidimai (PS3 „Downpour“ ir PS Vita „Book of Memories“) bei „Konami“ sprendimas pasitraukti iš vaizdo žaidimų industrijos lėmė, kad ši intelektinė nuosavybė nugrimzdo į užmarštį, minima tik kalbant apie PS2 aukso amžių. PS5 ar PS4 nėra galimybės žaisti ankstesnių dalių, o dėl siaubingos PS3 „HD Collection“ kokybės, galutinės konsolinės versijos išlieka originalai.
Tai liūdna padėtis tokiai ikoniškai franšizei, tačiau, kai „Capcom“ stiprėja su puikiais „Resident Evil“ perdirbiniais, „Konami“ pagaliau atrodo pasiryžusi atsigriebti su naujais kūriniais, o pirmiausia – pilnu perdirbiniu to, kas laikoma franšizės viršūne: „Silent Hill 2“. „Bloober Team“, žinoma iš „Blair Witch“ ir „The Medium“, buvo pakviesta įgyvendinti šį projektą, glaudžiai bendradarbiaudama su „Konami“, kad ištikimai atgaivintų klasiką. Nors buvo abejonių dėl jų gebėjimų, lenkų kūrėjai visiškai išsklaidė bet kokias baimes: „Silent Hill 2“ yra neįtikėtinas.
Abi kompanijos suvienijo jėgas, kad sukurtų PS5 patirtį, kuri visiškai gerbia PS2 šedevrą, tuo pačiu jį praplečiant ir įdiegiant naujas idėjas, turtą bei sritis tinkamais būdais. Tai, kas anksčiau buvo maždaug 10 valandų žaidimas, dabar trunka dvigubai ilgiau, su daugiau dalykų, kuriuos galima pamatyti ir nuveikti, išlaikant pagrindinę istoriją ir jos temas. Tai įspūdingas „Silent Hill“ atkūrimas, kuris jaučiasi pažįstamas vaikštant tomis pačiomis gatvėmis po 23 metų, bet kartu ir šviežias, nes tokios vietos kaip Toluca kalėjimas ir Labirintas gauna reikšmingus patobulinimus, išlaikydami savo bauginamumo faktorių.
Tai nėra tikslus, vienas prie vieno atkūrimas; buvo atlikti pakeitimai, tačiau PS5 versijos pakaitalai vis tiek jaučiasi teisingi ir aktualūs. Labiausiai tai pajusite galvosūkiuose, kur kai kurie buvo pakeisti visiškai naujais arba atnaujinti skirtingomis funkcijomis ir mechanikomis. Mažiau dėmesio skiriama gryniems galvosūkiams, daugiau – platesnių aplinkų tyrinėjimui ieškant daiktų. Nors šis kompromisas gali tapti vienu iš nedaugelio diskusijų objektų apie šį leidimą, daugelis kitų perdirbinio papildymų ir atnaujinimų žaidimą daro daug malonesnį.
Pavyzdžiui, kamera priartinta prie protagonisto Jameso Sunderlando, naudojant modernią per petį perspektyvą, kad sustiprintų įsitraukimą. Tai padėjo kovos sistemai, kuri, išlaikydama savo sunkų ir apgalvotą pagrindą, jaučiasi daug geriau, ypač su ginklu rankose. Žinoma, valdymo sistema buvo perdaryta, atspindint visa tai – modernus mygtukų išdėstymas padaro sąveiką lengva, net ir nostalgiškai archajiškame inventoriaus meniu.
Ir būtent tai „Silent Hill 2“ PS5 daro taip gerai: jis toliau mėgaujasi klasikiniais žaidimo stiliais, tokiais kaip maloniai sudėtingi galvosūkiai, bet vis tiek jaučiasi, valdomas ir atrodo kaip bet kuris kitas modernus žaidimas. Grynos vizualinės perspektyvos jis galbūt neprilygsta „Capcom“ perdirbiniams, bet viskas, ką „Bloober Team“ ir „Konami“ pasiekė, daugiau nei atitinka „Resident Evil 2“ standartą.
Viena iš priežasčių, kodėl PS2 originalas išlaikė savo svarbą taip ilgai, yra jo narrativa. Jameso istorija ir kelionė ieškant mirusios žmonos Silent Hillyje giriama už jautrių temų ir siužeto, pilno intrigų, tvarkymą. „Bloober Team“ su pagarba atkuria šį subtilų aspektą moderniai erai, beveik be redagavimų ar karpymų. Pagrindiniai momentai grįžta tokie, kokius juos prisimenate, kartu su visomis originaliomis pabaigomis. PS5 perdirbinyje taip pat parašyta keletas visiškai naujų pabaigų. Apskritai, turėdama jau paruoštą šaltinį, „Bloober Team“ atkuria „Silent Hill 2“, kuris po daugiau nei dviejų dešimtmečių vis dar daro tą patį poveikį.
Įtemptas ir įtraukiantis žaidimo ciklas, ieškant daiktų ir kovojant su monstrais, taip pat išlieka – padedamas modernių patobulinimų. Be objektų žymeklių ar užduočių žurnalų, natūraliai norėsite ištyrinėti kiekvieną kambarį – nuo „Woodside Apartments“ iki paskutinio „Lakeview Hotel“ – ieškodami daiktų ir resursų. Klasikinis išgyvenimo siaubo ciklas, sprendžiant įmantrius galvosūkius, išlieka nepaprastai patenkintas, derinamas su įtempta ir sunkia kova, padarančia kiekvieną išvyką nuo išsaugojimo taško pavojinga.
Matote, Jamesas nėra karo treniruotas kareivis; jis tik paprastas vaikinas, ieškantis savo žmonos. Jis nemoka meistriškai mosuoti plieniniu vamzdžiu, jam nepatogu laikyti šautuvą. Žaidimas atspindi jo nepatyrimą su labai apgalvota, sunkia kovos sistema, kuri teikia pirmenybę artimiesiems ginklams prieš standartinius priešus ir šaunamiesiems – bosų kovoms. Jamesas lėtai mojuoja lenta, o perkrauti ir taikliai šaudyti užtrunka. Kiekvienas veiksmas susidūrimo metu jaučiasi tyčinis ir apskaičiuotas, nes jei praleisite, monstras gali atsakyti mirtinu smūgiu.
Tai veikia abiem kryptimis: matyti, kaip priešas krenta ant žemės, kad galėtumėte jį užbaigti po kelių sėkmingų smūgių, yra labiau patenkinta, kai to nusipelnėte. Vienintelis kitas Jameso judesys – labai paprastas išsisukimas, tad „Bloober Team“ sėkmingai atkūrė senąsias kovos mechanikas, suteikdama joms modernų pojūtį, pavyzdžiui, per petį taikymą. Priversdamas galvoti, kada pulti, o ne eiti viską šluojančiu keliu, tai subalansuota mechanika, didinanti pasitenkinimą ir palengvėjimą.
Kitas būdas, kaip „Silent Hill 2“ veikia jūsų pojūčius, yra per PS5 „DualSense“ valdiklį, su vienais įspūdingiausių haptinio grįžtamojo ryšio pavyzdžių per metus. Daug darbo įdėta, kad imituotų veiksmus ar aplinkas, rodomas ekrane, kad galėtumėte jas pajusti rankose. Tamsią naktį, kai dangus atsiveria ir lietus permirksta Jamesą, pajusite kiekvieną lašą valdiklyje. Tyrinėdami Toluca kalėjimą, yra vieta, kur suveikia signalas. Jo šaižus, nepakeliamas garsas virsta vibracijomis PS5 valdiklyje, kurios tikrai daro jį nemalonų laikyti. Šis efektas verčia kuo greičiau išjungti signalą, sustiprindamas visą seką, kai pradedate tai jausti savo kūne. Kai kurie „Silent Hill 2“ naudojimo atvejai priverstų „Astro Bot“ didžiuotis – tai taip efektyvu.
Žaidimo vizualinė transformacija nuo PS2 iki PS5 yra dar vienas akcentas. Ji neprilygsta aukščiausio lygio AAA žaidimams, bet matyti, kaip „Bloober Team“ ištikimai atkūrė visas „Silent Hill 2“ ikoniškas vietas, scenas ir momentus dabartinei kartai, yra įspūdinga savaime. Su nauju garso takeliu nuo grįžusio kompozitoriaus Akaros Yamaokos, tai juslinis malonumas tiek grafikos, tiek garso požiūriu.
Vienintelis tikras nusivylimas – nedideli vizualiniai trikdžiai tirštame Silent Hill rūke, kur kartais matosi pastatų kontūrai. Tai atrodo šiek tiek nenatūraliai, ypač kai sunku matyti ką nors už penkių pėdų priešais save. Taip pat yra šiek tiek neryškumo veikėjų veiduose, analizuojant iš arti ar per scenas, kas atrodo keistai. Priprantate, bet kartais tai blaško.
Išvada
„Bloober Team“ ištikimai ir pagarbiai atkūrė vieną didžiausių išgyvenimo siaubo žanro šedevrų, modernizuodama „Silent Hill 2“ visais teisingais būdais. Daug kas, kas padarė „Konami“ klasiką šedevru 2001-aisiais, išlieka šiame PS5 perdirbinyje po 23 metų, su ta pačia nepamirštama istorija, patenkinančiu tyrinėjimu ir sunkia kova. Prieš leidimą buvo abejonių, bet „Silent Hill 2“ kalba pats už save: įspūdinga patirtis, vėl atstovaujanti išgyvenimo siaubą geriausioje formoje.
Papildymas:
Žaidimas taip pat prideda smulkių detalių, kurios sustiprina atmosferą, pvz., rūko garso efektai ar monstrų dizainas, atnaujintas, bet išlaikantis originalų groteskiškumą. Vis dėlto kai kurie galvosūkių pakeitimai gali nepatikti puristams, nors jie atveria kelią naujai auditorijai.
„Silent Hill 2“ perdirbinys – pagarbus ir modernizuotas šedevras, išlaikantis savo siaubo šaknis. Smulkūs trūkumai neužgožia puikios patirties siaubo gerbėjams.
Pliusai:
- Ištikimai atkurtas siaubo klasikas
- Įtraukianti istorija vis dar veikia
- Patenkinantis tyrinėjimas
- Sunki kova
- Labai įspūdingos DualSense funkcijos
- Fantastiškas garsas ir garso takelis
Minusai:
- Nedideli vizualiniai trikdžiai ir neryškumas