Life Is Strange: Double Exposure apžvalga (PS5)

Po to, kai „Deck Nine“ perėmė „Life Is Strange“ serijos kūrimą iš „Don’t Nod“, 2021 m. „True Colours“ jie tikrai įtvirtino savo stilių. Dabar, su „Double Exposure“, kūrėjai grįžta prie „Don’t Nod“ šaknų, sugrąžindami visų mėgstamą nepatogią paauglę Max Caulfield – jau suaugusią. Su vingiuota istorija ir gausybe antgamtiškų pokštų, kaip sekėsi šiam naujausiam „Deck Nine“ darbui? Deja, tai ne toks šiltas sugrįžimas, kokio tikėjomės.

Istorija ir aplinka

„Double Exposure“ įsikuria Caledon universiteto miestelyje – prestižinėje meno mokykloje, kur Max Caulfield dirba fotografijos dėstytoja. Originalo gerbėjams smagu matyti suaugusią Max, vis dar aistringą fotografijai ir žaismingai komentuojančią aplinką. Tikrasis žavesys slypi jos neramioje praeityje – liūdni užrašai ir atsargus slaptumas rodo, kad Arcadia Bay įvykiai vis dar ją persekioja.

life is strange double exposure 2

life is strange double exposure 1

Su nauja draugų grupe ir žiemišku idilišku fonu „Double Exposure“ atneša serijai būdingą jaukumą. Senas Viktorijos laikų kampusas padengtas sniegu, visi vilki šiltas striukes ir šypsosi, o maloni spalvų paletė vilioja prisiglausti prie PS5. Tačiau viskas pasikeičia, kai miestelyje randamas lavonas.

Po paslaptingos draugės žmogžudystės Max priversta vėl naudoti savo laiko galias – ko ji buvo prisiekusi nedaryti. Skirtingai nei pirmojoje dalyje, „Double Exposure“ atsisako atsukimo atgal ir pristato dvi laiko linijas: vieną, kur draugė mirusi, kitą – kur gyva. Tai įdomi daugialypė žmogžudystės paslaptis, jungianti skirtingas tų pačių veikėjų versijas.

life is strange double exposure

life is strange double exposure 5

Stipri pradžia, silpna pabaiga

„Double Exposure“ prasideda stipriai – pirmi du epizodai (iš viso jų penki) intriguoja ir įtraukia. Užmezgate santykius su kolegomis ir studentais, naudojate laiko šokinėjimą kliūtims įveikti, išgaunate informaciją iš vienos veikėjo versijos, kad sužinotumėte daugiau iš kitos, ir dėliojate centrinę paslaptį.

Pradžioje tai puikus balansas – reikia sekti, kokie santykiai su veikėjais kiekvienoje linijoje. Vienoje galite būti geriausi draugai, kitoje – priešai, o žaidimas leidžia suklysti, jei nesate atidūs, kas ką pasakė.

Max Caulfield sugrįžimas daro tai dar geresniu. Nors nebūtume prašę jos grąžinti, suaugusi Max – tarsi susitikimas su mokyklos draugu. Ji tokia pat miela, keista matyti ją bare ar kalbant apie asmeninį gyvenimą, bet tai vis dar ta pati nerami paauglė iš pirmojo žaidimo, tik su trupučiu traumos. Žaidimas atsargiai remiasi pirma dalimi – yra nuorodų gerbėjams, bet tai savarankiškas nuotykis.

Deja, kuo giliau, tuo paviršutiniškiau viskas darosi. Caledon universiteto miestelis blyškiai atrodo šalia Arcadia Bay ar Haven Springs. Žaidimas apsiriboja keliomis vietomis, bet jos neatspindi universiteto dvasios – nematome bendrabučių, pilnos valgyklos ar bent vienos pamokos. NPC yra, bet aplinka jaučiasi izoliuota, palyginus su ankstesnėmis dalimis.

life is strange double exposure 4

life is strange double exposure 3

Veikėjai ir paslaptis

Veikėjai taip pat kenčia. Nors Gwen ar Moses patraukia dėmesį, santykiai plokšti – Max elgiasi su studentais ir kolegomis vienodai. Lengva pamiršti, kad ji dėstytoja, nes ji rašo žinutes studentams ir neturi suaugusiškų ryšių su kitais mokytojais. Tai nesugriauna veikėjų, bet kenkia aplinkos tikroviškumui – dalykui, kurį ankstesnės dalys ištobulino greitai.

Centrinė paslaptis turi jaudinančių momentų, bet galiausiai per daug remiasi antgamtiškumu. „Life Is Strange“ visada balansavo tarp tamsios istorijos ir antgamtinių galių, bet čia Max sugebėjimai labiau primena jaunimo romaną. Anksčiau galios padėjo atskleisti paslaptis, o „Double Exposure“ jos pernelyg susipynusios su siužetu, atimdamos tamsesnį, realesnį toną. Dėl to dideli atskleidimai mūsų neįtikino.

Emocinis rezonansas taip pat silpnesnis. Buvo akimirkų, kai jautėmės sujaudinti, bet trūko ašarų, kaip Max sprendimas pirmosios dalies pabaigoje. Kai kuriems tai gali suveikti, bet mums šįkart nepavyko.

Vizualai ir technika

Vizualiai „Double Exposure“ – šedevras. „True Colours“ pakėlė kartelę, o čia ji dar aukštesnė. Šilta spalvų paletė, meniniai grafikos elementai ir tikroviškumas su puikiu apšvietimu bei veidų animacijomis kuria kinematografinį pojūtį. Nuolat norėjosi daryti ekrano nuotraukas – žaidimas tiesiog gražus.

Žaidimo eiga ribota, bet viskas atrodo ir veikia sklandžiai. Yra kokybės ir našumo režimai – pasirinkome kokybę be problemų. Deja, priešleidiminė versija turėjo garso bėdų: dialogai nutrūkdavo, kartais būdavo užgožti muzikos, kartais per garsūs ar visai dingdavo. Planuojamas pataisymas, bet tai buvo didžiausias techninis trūkumas.

Išvada

Jei atrodo, kad kritikuojame šį žaidimą, tai tik todėl, kad žinome, koks unikalus ir įtraukiantis „Life Is Strange“ gali būti. „Double Exposure“ nėra blogas, bet tai ne serijos viršūnė. Caledon neprilygsta ankstesniems miesteliams, o istorija per daug remiasi antgamtiškumu. Visgi Max sugrįžimas džiugina, ir gerbėjams verta išbandyti.