Atlantės tradicija tęsiasi
Praėjo beveik treji metai nuo originalaus „Shin Megami Tensei V“ pasirodymo, o Atlus, kaip įprasta, pristato patobulintą perleidimą – „Shin Megami Tensei V: Vengeance“. Ši versija, pasirodžiusi visoms modernioms platformoms, atneša visiškai naują siužeto liniją, sukurtą aplink naują merginą, kartu su daugybe žaidimo eigos ir balanso patobulinimų. SMTV: V neabejotinai yra galutinė jau ir taip puikaus ilgametės serijos įrašo versija. Jei esate SMT, „Persona“ ar apskritai JRPG gerbėjas, šį žaidimą verta įsigyti kuo greičiau.
Šioje apžvalgoje daugiausia dėmesio skirsime „Vengeance“ naujovėms ir patobulinimams, palyginti su pagrindine SMT V patirtimi. Jei norite detalesnio pagrindinių mechanikų įvertinimo, raginame perskaityti mūsų 2021 m. versijos apžvalgą, nes dauguma ten aptartų dalykų vis dar galioja.
Kas yra šis perleidimas?
Atlus dažnai po kelerių metų perleidžia savo populiariausius žaidimus su nauju siužetiniu turiniu ir pataisymais, reaguodama į originalo kritiką. Anksčiau tokie perleidimai kaip „Shin Megami Tensei: Strange Journey Redux“, „Radiant Historia: Perfect Chronology“, „Devil Survivor 2 Record Breaker“ ar „Persona 5 Royal“ papildydavo istoriją pabaigoje ar įpindavo naujoves į seną siužetą. Tačiau „SMT V: V“ išsiskiria tuo, kad vietoj paprasto priedo siūlo visiškai naują, alternatyvią siužeto liniją, kurią galite pasirinkti vietoje originalios.
Žaidimas prasideda panašiai kaip 2021 m. versija, bet vos po kelių minučių siužetas išsiskiria į naują kryptį. Keistame sapne sutinkate jaunos moters šmėklą, o balsas jums sako, kad ji „negali egzistuoti“, ir siūlo pasirinkimą. Palikę ją, pasaulio likimas tęsis kaip numatyta, o paėmę už rankos perkelsite ją į realybę, nukreipdami pasaulį neplanuotu keliu. Čia ir renkatės tarp originalios „Canon of Creation“ arba naujosios „Canon of Vengeance“ istorijos.
Pasirinkus išgelbėti merginą, ji pristatoma kaip Yoko Hiromine – santūri ir paslaptinga velnių šaukėja, prisijungianti prie Nahobino kelionės, sprendžiant pasaulio ateitį tarp tvarkos ir chaoso karo. Yoko – stipri kovotoja su tamsia aura, o jos buvimas praverčia susidūrus su charizmatiška nauja antagonistų grupe – Qadistu. Šie prideda dar vieną įdomų požiūrį į tiesos prigimtį Da’at pasaulyje ir tampa vis svarbesni, siužetui vis labiau tolstant nuo originalo.
Mums patiko prieštaringai vertinamas originalus SMT V siužetas, bet sunku ginčytis, kad antrasis Atlus bandymas nėra geresnis. Atrodo, kad tai istorija, kurią kūrėjai norėjo papasakoti iš pradžių – Yoko buvo planuota originalui, bet pašalinta kuriant, o jos pridėjimas dabar jaučiasi natūraliai, užpildantis anksčiau nepastebėtą spragą. Svarbiausia, naujasis siužetas labiau fokusuojasi į žmonių veikėjų tarpusavio santykius, todėl jis lengviau suvokiamas nei kiek sausokas pirmosios versijos pasakojimas.
Rekomenduojame pradėti nuo „Canon of Vengeance“, bet verta išbandyti ir „Canon of Creation“ – jis gali atrodyti silpnesnis, bet abu kartu leidžia geriau įvertinti jų indėlį. Turint omenyje 80 valandų trukmę vienam keliui ir kelis galimus finalus, turinio čia apstu, ypač jei užsikabinsite už sudėtingos ir įtraukiančios žaidimo eigos.
Žaidimo eigos patobulinimai
Be siužeto, pridėta daugybė patobulinimų, padedančių supaprastinti ir pagyvinti patirtį. Pavyzdžiui, dabar galite išsaugoti žaidimą bet kur vienu mygtuko paspaudimu, nereikia ieškoti Leyline Fount. Tai sumažina kartojimus po sunkių susidūrimų ir padeda išvengti progreso praradimo, jei priešas netikėtai nokautuoja kritiniu smūgiu.
Da’at tyrinėti ir šokinėti vis dar taip pat smagu, o kelionę palengvina nauji bėgiai, strategiškai išdėstyti dykvietėje. Vieni matomi iškart, kitus reikia atrasti, kad jie atsirastų žemėlapyje. Jie praplečia esamą pasaulį, atveria naujas vietas ir pagreitina atgalinį kelią po ilgos kelionės aplink kliūtis.
„Demon Haunt“ – dar vienas reikšmingas papildymas, suteikiantis mielą galimybę bendrauti ir stiprinti ryšius su savo demonais. Po ilgo bendro kelio demonas gali paprašyti pokalbio, o jūs galite atsakyti į tai ramioje vietoje, pasiekiamoje iš bet kurio Leyline Fount. Galite keistis dovanomis ar šnekučiuotis, o po to demonas dažniausiai gauna statistikos padidinimą. Kartais Nahobino taip pat gauna tiesioginį stiprinimą. Tai ne „Social Link“ sistema, bet vertiname pastangas paversti demonus daugiau nei tik vienkartiniais įrankiais. „Demon Haunt“ taip pat suteikia malonią pertrauką nuo nuolatinio streso ir gali padėti įveikti įstrigusį boso mūšį.
Kita žaidimo eiga išlieka tokia pat puiki kaip originale. Naršote kraupią dykvietę su juokingu Naruto bėgimu, „Press Turn“ išlieka viena geriausių ėjimais paremtų sistemų dėl strateginio požiūrio į stiprinimus, silpnybes ir ėjimų ekonomiką, o demonų verbavimas bei suliejimas – įtraukianti komandos kūrimo mechanika. Net jei sunkumas kai kuriuos atbaido, nuobodžių akimirkų čia mažai.
Tas pats, bet geresnis
Kaip ir ankstesniuose Atlus perleidimuose, „SMT V: V“ iš esmės yra tas pats žaidimas kaip prieš kelerius metus. Su nauju siužetu ir patobulinimais jis neabejotinai geresnis, bet jei originalo eiga ar sunkumas jums nepatiko, čia nieko radikaliai naujo nerasite. Tačiau jei originalas patiko ar turėjote tik kelias pastabas, šis žaidimas skirtas jums. Atlus pašalina originalą iš parduotuvių, pakeisdamas jį „Vengeance“, ir tai suprantama – naujoji versija beveik visiškai užgožia pirmąjį leidimą.
Techniniai aspektai
Deja, veikimas nepatobulėjo. Nors žaidimas išlaiko gana stabilų 30 FPS, objektų atsiradimas ir neryški raiška išlieka įprasti tiek prijungtame, tiek nešiojamame režime. „SMT V: V“ vis dar yra vizualinis stebuklas Switch konsolei, bet akivaizdu, kad Atlus išspaudė iš šios kuklios technikos viską, ką galėjo, pasiekdami priimtiną, bet neįspūdingą rezultatą.
Tai šiek tiek nuvilia – tikėjomės, kad papildomi metai leis rasti būdų pagerinti veikimą. Kita vertus, atrodo, kad Switch galimybės išsemtos, ypač naudojant Unreal 4 variklį. Jei vizualai ar raiška jums svarbūs, siūlome rinktis versiją kitai platformai, jei turite galimybę. Switch versija veikimo prasme pakenčiama, bet vargu ar galutinė.
Išvada
„Shin Megami Tensei V: Vengeance“ – puikus patobulinto perleidimo pavyzdys. Visapusiškas istorijos ir sistemų tobulinimas sukuria dar įtraukesnę patirtį nei jau puikus originalas. Nors veikimo pagerėjimų trūkumas nuvilia, tai lengvai rekomenduojamas RPG gerbėjams žaidimas. Kai kas SMT laiko „Persona be širdies“, bet „SMT V: V“ įrodo, kad ši Atlus klasika vis dar turi daug puikios žaidimo eigos ir unikalaus žavesio.
Puikus perleidimas su stipresniu siužetu ir patobulinimais, tačiau techniniai trūkumai šiek tiek gadina įspūdį.
Privalumai:
- „Canon of Vengeance“ siužetas prideda daug vertės
- Nauji demonai ir gyvenimo kokybės patobulinimai
- Didžiulis turinio kiekis
Trūkumai:
- Veikimas vietomis nuvilia